Non-Governmental Organizations in the Baltic States: Impact on Democracy ; Nevyriausybinės organizacijos Baltijos šalyse: įtaka demokratijai
Description
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Saulė Mačiukaitė-Žvinienė NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS BALTIJOS ŠALYSE: ĮTAKA DEMOKRATIJAI Daktaro disertacijos santrauka Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas (03S) Vilnius, 2008 Daktaro disertacija buvo rengta 2003-2008 m. Mykolo Romerio universitete. Mokslinis vadovas: prof. habil.dr. Vygandas Kazimieras Paulikas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) Daktaro disertacija ginama Mykolo Romerio universiteto Vadybos ir administravimo mokslo krypties taryboje: Pirmininkas: Prof. habil.dr. Stasys Puškorius (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) Nariai: Doc. dr. Arūnas Augustinaitis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S) Prof. habil.dr. Vladislovas Domarkas (Kauno technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S) Prof. habil. dr. Vygandas Kazimieras Paulikas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S) Doc. dr. Alvydas Raipa (Kauno technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S) Oponentai: Doc. dr. Šarūnas Liekis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, 02 S) Prof. habil. dr.
Sujets
Informations
| Publié par | mykolas_romeris_university |
| Publié le | 01 janvier 2008 |
| Nombre de lectures | 75 |
Extrait
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Saul Ma iukait -Žvinien NEVYRIAUSYBIN S ORGANIZACIJOS BALTIJOS ŠALYSE: TAKA DEMOKRATIJAI Daktaro disertacijos santrauka Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas (03S) Vilnius, 2008
Daktaro disertacija buvo rengta 2003-2008 m. Mykolo Romerio universitete. Mokslinis vadovas: prof. habil.dr. Vygandas Kazimieras Paulikas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) Daktaro disertacija ginama Mykolo Romerio universiteto Vadybos ir administravimo mokslo krypties taryboje: Pirmininkas: Prof. habil.dr. Stasys Puškorius (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) Nariai: Doc. dr. Ar nas Augustinaitis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S) Prof. habil.dr. Vladislovas Domarkas (Kauno technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S) Prof. habil. dr. Vygandas Kazimieras Paulikas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S) Doc. dr. Alvydas Raipa (Kauno technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S) Oponentai: Doc. dr. Šar nas Liekis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, 02 S) Prof. habil. dr. Borisas Melnikas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S) Disertacija bus ginama viešame Vadybos ir administravimo krypties tarybos pos dyje 2008 m. kovo 12 d. 14 val. Mykolo Romerio universiteto I-414 auditorijoje Adresas: Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva. Disertacijos santrauka išsiuntin ta 2008 m. vasario 12 d. Disertacij galima perži r ti Lietuvos nacionalin je Martyno Mažvydo (Gedimino pr. 51, Vilnius) ir Mykolo Romerio universiteto bibliotekose.
MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITY Saul Ma iukait -Žvinien NON-GOVERNMENTAL ORGANIZATIONS IN THE BALTIC STATES: IMPACT ON DEMOCRACY Summary of the Doctoral Dissertation Social Sciences, Management and Administration (03S) 2008 Vilnius
The doctoral dissertation was performed in the period 2003-2008 at Mykolas Romeris University. Scientific Supervisor: Prof. Habil. Dr. Vygandas Kazimieras Paulikas (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration, 03 S) The doctoral dissertation will be defended at the Management and Administration Research Council of Mykolas Romeris University: Chairman: Prof. Habil.Dr. Stasys Puškorius (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration, 03 S) Members: Assoc. Prof. Dr. Ar nas Augustinaitis (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration, 03 S) Prof. Habil.Dr. Vladislovas Domarkas (Kaunas Technical University, Social Sciences, Management and Administration, 03 S) Prof. Habil. Dr. Vygandas Kazimieras Paulikas (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration, 03 S) Assoc. Prof. Dr. Alvydas Raipa (Kaunas Technical University, Social Sciences, Management and Administration, 03 S) Opponents: Assoc. Prof. Dr. Šar nas Liekis (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Political Science, 02 S) Prof. Habil. Dr. Borisas Melnikas (Vilnius Gediminas Technical University, Social Sciences, Management and Administration, 03 S) The official defence of doctoral dissertation will be held at a public session of the Management and Administration Research Council on the 12 th of March 2008, at 2 p.m., at Mykolas Romeris University, Room I-414. Address: Ateities str. 20, LT-08303 Vilnius, Lithuania. The summary of doctoral dissertation was sent out on the 12 th of February 2008. The doctoral dissertation is available for public reading in the National Martynas Mažvydas Library (Gedimino pr. 51, Vilnius, Lithuania) and Mykolas Romeris University’s Library.
Temos aktualumas Demokratijos pl tros s lygomis Ryt ir Centrin je Europoje vienu svarbiausiu tyrimo objektu žlugus Soviet S jungai tampa demokratija. Skirting šali mokslininkai atlieka lyginamuosius tyrimus, remdamiesi gausiais statistikos duomenimis ir originali tyrim rezultatais, ir taip formuluoja išvadas, pabr ždami efektyvios demokratijos pl tros galimybes. Ta iau daugiausia tyrim apima Lenkij , ekij , Slovakij , Vengrijos Respublik ar net Rusijos Federacij , bet maža j dalis yra siejama su Baltijos šalimis. Pažym tina ir tai, kad n ra pakankamai analizuojamos demokratijos ir pilietin s visuomen s s sajos bei nevyriausybini organizacij , kaip pilietin s visuomen s elemento, takos demokratijai identifikavimo dimensijos. Skirting šali mokslininkai (A. Uhlin, T. Vanhanen, L. Diamond, D. Held, R. Dahl ir kiti) teigia, kad svarbiausia demokratijos prielaida yra pilietin s visuomen s geb jimas mobilizuotis. Pabr žiama, kad n ra taip svarbu užtikrinti, kad kiekvienas pilietis aktyviai dalyvaut politiniame procese, ta iau kiekvienas turi tur ti toki galimyb (A. Uhlin, 2004). Praktin je veikloje pastebima, kad pilietinei visuomenei siekiant dalyvauti politin je, socialin je, ekonomin je ar kult rin je arenoje b tina pasitelkti nevyriausybines organizacijas, kuri veikla padeda gyvendinti pilietin s visuomen s id jas, ta iau šioje disertacijoje nagrin jama ne nevyriausybini organizacij veikla, o tik j s sajos su demokratija. Vis d lto nepaisant gana gausi demokratijos tyrim , pažym tina, kad pilietin s visuomen s ir demokratijos santyki Baltijos šalyse tyrim tr kumas socialiniuose moksluose skatina išsamiai analizuoti š reiškin , taikant bendr sias pilietin s visuomen s ir demokratijos teorijas, aktualizuojant nevyriausybini organizacij vaidmen . Problemos formulavimas ir ištyrimas Teigtina, kad nevyriausybini organizacij takos demokratijai dimensij analiz kelia dvejop dilem : viena vertus, takos dimensijos gal t b ti konceptualizuotos ir integruotos teorij vairov , o kita vertus, tur t b ti atsižvelgta Baltijos šali charakteristik istoriniame ir išskirtiniame teoriniame kontekstuose, o tai lemia tyrimo problem : nevyriausybini organizacij takos, kaip visapusio socialini moksl reiškinio, demokratijai dimensijos, kurios gali b ti teoriškai pagr stos ir empiriškai ištirtos taikant kiekybiniu ir kokybini tyrim priemones. Problema tiriama pasitelkiant ne tik sistemin mokslin s literat ros analiz , bet iškeliant ir konstruktyvius klausimus, kurie lemia ir tyrimo eig : 1. Kokia tikimyb , kad nevyriausybin s organizacijos sustiprina demokratij ? 2. Kokie veiksniai labiausiai daro tak demokratijos pl trai Baltijos šalyse, atsižvelgiant nevyriausybini organizacij vaidmen , ir kokie pastebimi Estijos, Latvijos ir Lietuvos skirtumai? 3. Kokia nevyriausybini organizacij
takos demokratijai efektyvumo kokyb ir kokie pastebimi Baltijos šali skirtumai? Atsakymai šiuos klausimus n ra akivaizd s ir nesud tingi. Jau tyrimo pradžioje galima daryti prielaid , kad nevyriausybin s organizacijos daro tak demokratijai Baltijos šalyse, ta iau kokie tai takos veiksniai ir kurie yra svarbiausi šioje priklausomyb s sistemoje n ra žinoma. Tyrim šia tema ir teorinio pagr stumo stoka ir skatina gvildenti tiriam j objekt . Tyrimo dalykas Disertacijos tyrimo dalykas demokratijos ir nevyriausybini organizacij takos diskurso kontekstai visuomen s ir valstyb s vystymosi kontekste. Tyrimo hipotez Nevyriausybin s organizacijos, kaip pilietin s visuomen s realijos, turi takos demokratiniams procesams, kurie gali b ti ištirti taikant kiekybini ir kokybini tyrim priemones. Tyrimo tikslas Teoriškai pagr sti ir empiriškai ištirti nevyriausybini organizacij tak demokratijai Baltijos šalyse, taikant kiekybini ir kokybini tyrim priemones. Tyrimo uždaviniai Tikslo buvo siekiama sprendžiant tokius uždavinius: 1. Teoriškai pagr sti demokratijos, pilietin s visuomen s ir nevyriausybini organizacij tarpusavio priklausomyb ir identifikuoti j veiksnius daugiapakopi santyki kontekste. 2. Pagr sti empirinio tyrimo metodologij , taikant teorij derm s dizain , kurio pagrind galima suvokti kaip kintam j gilumin tarpusavio priklausomyb , integruojant meta-analiz . 3. Numatyti kiekybini ir kokybini tyrim priemones pilietin s visuomen s veiksmams ir demokratijai Baltijos šalyse vertinti, ir atlikti b kl s analiz , padedan i nustatyti bendrus demokratijos ir tre iojo sektoriaus tyrimo nepriklausomus kintamuosius. 4. Atlikti empirin tyrim , taikant atitinkamus metodus, kurie padeda konceptualizuoti demokratijos ir nevyriausybini organizacij tarpusavio s saj ir vertinti nevyriausybini organizacij takos demokratijai efektyvum . 5. Apibendrinti teorinius bei empirinio tyrimo rezultatus pagrindžiant demokratijos ir nevyriausybini organizacij takos diskurs visuomen s ir valstyb s vystymosi
kontekste bei paaiškinant rezultat reikšmingum demokratiniams procesams Baltijos šalyse.
Tyrimo metodai Tiriant objekt labai svarbu pasirinkti tinkam tyrimo metodik . Darbe kompleksiškai taikomi vair s metodai leidžia išsamiai analizuoti demokratijos ir nevyriausybini organizacij s sajas ir nustatyti takos veiksnius. Disertacijoje taikyti šie metodai: Teoriniai: filosofin s, politin s, vadybin s, sociologin s, ekonomin s, kult rin s literat ros pasirinkta tyrimo tema studijavimas, analiz , lyginimas, apibendrinimas, kurie leido identifikuoti teorin ir konceptual j demokratijos ir nevyriausybini organizacij santyk . Empiriniai: kokybini ir kiekybini tyrim derinys – kolektyvini veiksm teorijos pritaikymas, demokratijos kokyb s ir tre iojo sektoriaus tvarumo vertinimas, pad jo ištirti tyrimo dalyko turin ir nustatyti priklausom ir nepriklausom kintam j santykius; lyginamoji analiz laike ir erdv je leido atskleisti nevyriausybini organizacij ir demokratijos santykio, samprat schemas bei išryškinti takos konstravimui suteikiamas prasmes. Statistiniai: meta - analiz atlikta SPSS 14.0 kompiuterine programa, taikant koreliacij , regresij , taip pat Sterdžeso formul bei šviesoforo model , kurie leido sutelkti informacij ir nustatyti bei interpretuoti nevyriausybini organizacij takos veiksnius, lemian ius demokratijos pl tr , bei j efektyvum demokratijai.Tyrimo naujumas ir originalumas Mokslininkai (S. Drzyek, T. Holmes 2002; B. Kernen 2000; R. Kleinberg and J. A. Clark 2000; J. Garrard 2000, G. Pridgham 1997 ir kt.), tirdami demokratijos procesus Centrin je ir Ryt Europoje, atkreipia d mes partij sistemas ir rinkim procesus. Kita mokslinink grup (A. Uhlin 2006, P. Burnel 2004, R. Yuongs 2004) keli klausim , koks pilietin s visuomen s vaidmuo pl tojant demokratij . Dažniausiai pilietin visuomen dominuoja kaip nepriklausomas socialin s realyb s fenomenas, jos s sajos su valstybe ar demokratijos pl tra n ra išsamiai tiriamos. Moksliniuose tyrimuose (V. Tismaneanu 2000; S. Dryzek and T. Holmes 2002) pilietinei visuomenei skiriamas d mesys yra geografiškai ribotas, t. y. pilietin visuomen Ryt ir Centrin je Europoje yra analizuojama vienpusiškai, neatsižvelgiant valstybi skirtumus. Lyginamuosiuose tyrimuose (P. Burnell 2004; T. Vanhanen 1993, 2003; P. G. Coy 2001; B. Klienberg 2000; W. Haerpfer 2002) daugiausia d mesio skiriama šalims, kurios geografiškai yra ar iau Vakar Europos teritorin s sienos, o tyrimuose, kuriuose užsimenama apie Baltijos šalis (A. Uhlin 2006; N. Gotz 2003 and M. Lagerpetz, E. Rikmann and R. Ruutsoo 2002), išryšk ja nepakankamas mokslinis interesas. Išnagrin jus šiuos šaltinius peršasi prielaida, kad
pilietin visuomen Baltijos šalyse yra silpna ir nemotyvuota, o trys Baltijos šalys yra panašios d l bendros istorin s praeities ir išsamiau tyrin ti n ra priežas i . Priešingai šiai nuomonei, darbe yra išryškinama Baltijos šali vairiapus realyb , kuri skatina mokslinius tyrin jimus šiame kontekste. Nors pilietin s visuomen s tyrim gausu, dauguma j yra aprašomojo pob džio, vos kel toje j taikytas lyginamasis metodas (T. Vanhanen 2003, J. Colomer 2000, Democratization; Demokratizatsiya). Ypa tr ksta d mesio pilietin s visuomen s veiklai Baltijos šalims stojus Europos S jung tyrin jimams. Šiame darbe mokslinis interesas telkiasi pilietin s visuomen s, kurioje mažiausias institucinis elementas yra nevyriausybin s organizacijos, santykio su demokratija analizei daugiapakopiame kontekste. Pažym tina, kad nevyriausybin ms organizacijoms n ra skiriama pakankamai d mesio, j aktyvumas, kaip komunistinio režimo žlugimo dalyvi , ypa analizuojamas pereinamuoju laikotarpiu (P. Coy 2001; A. Hudock 1999; G. Glenn 2001; A. Gasparini 1995; S. Roßteutscher 2005; A. Zimmer 2004), bet darbe aptariami v lesni nevyriausybini organizacij veiksni taka demokratijos pl trai. Disertacijoje šios s sajos nagrin jamos ne tik taikant teorines koncepcijos ir tyrimo metodus, taikytus ir ankstesniuose tyrimuose, bet taip pat išryškinamas individualus poži ris reiškin , nustatant nevyriausybini organizacij takos demokratijai veiksnius taikant meta -analiz , adaptuojant pirminius ir antrinius takos veiksnius bei šviesoforo model . Taip pat remiantis teorine analize bei empirinio tyrimo rezultatais, numatytos tolesn s tikslingos nevyriausybini organizacij takos veiksni efektyvumo k rimo kryptys. Disertacijos praktin reikšm Disertacijoje nustatytos nevyriausybini organizacij takos demokratijai prielaidos padeda atpažinti, suprasti ir numatyti nevyriausybini organizacij takos veiksnius ir j efektyvumo lyg demokratijai. Tyrimo rezultatai ir si lomos rekomendacijos leidžia viešojo ir tre iojo sektori organizacij atstovus tobulinti nevyriausybini organizacij takos veiksni demokratijai efektyvumo instrument realizavim . Si lomi pirminiai ir antriniai nevyriausybini organizacij takos veiksniai ir parengtas efektyvumo vertinimo modelis leidžia nustatyti tre iojo sektoriaus takos demokratijai problemas, kurias pašalinus b t užtikrinta pilietin s visuomen s parama demokratijos pl trai. Disertacinio darbo strukt ra ir apimtis Disertacij sudaro vadas, keturios dalys, rezultat apžvalga, išvados ir priedai.
Pirma dalis – teorin . Nagrin jami pilietin s visuomen s, demokratijos ir nevyriausybini organizacij santyki teoriniai pagrindai. Pateikiama pilietin s visuomen s, demokratijos ir nevyriausybini organizacij samprata. Išryškinami demokratijos modeliai, pilietin s visuomen s elementai ir j veiksmai. Antra dalis – metodologin . Pagrindžiama meta - analiz s tyrimo metodologija, leidžianti nustatyti ir interpretuoti nevyriausybini organizacij takos veiksnius demokratijai; lyginamoji analiz bei kiekybini ir kokybini tyrim derinys pilietinei visuomenei ir demokratijai vertinti. Apib dinamos kitos tyrimo priemon s (Sterdžeso formul , pirminiai ir antriniai takos faktoriai, koreliacija, regresija, šviesoforo modelis), šaltini ir duomen patikimumas bei tyrimo proced ros ir eiga. Tre ia dalis – lyginamosios analiz s ir kiekybini bei kokybini tyrim derinio taikymo rezultatai. Interpretuojami pilietin s visuomen s bruožai Baltijos šalyse taikant kolektyvini veiksm teorij , aptariami tre iojo sektoriaus pl tros ypatumai, nustatant kad ne visi tre iojo sektoriaus elementai nagrin jamuoju laikotarpiu vyst si darniai. Identifikuojami demokratijos vertinimo matai taikant kokyb s indeks ir atliekamas vertinimas objektyvuotu ir subjektyvuotu poži riu. Ketvirta dalis – meta - analiz s rezultatai. Pateikiami meta - analiz s rezultatai, reprezentuojantys skirtingus nevyriausybini organizacij takos veiksnius demokratijai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bei visame regione. Apib dinamas ir taikomas šviesoforo modelis, kaip priemon , identifikuojanti nevyriausybini organizacij takos demokratijai efektyvumo lyg , turint takos Baltijos šali ir viso regiono politikos formavimui ir demokratijos stiprinimo instrumentarijaus raiškai.
Rezultat apžvalga Teorin ir empirin diskusijos darbe parod , kad nevyriausybin s organizacijos prisideda prie demokratijos pl tros, ta iau vairiapusis prisid jimas konstruoja sud ting dviej reiškini tarpusavio santyk , viena vertus, nevyriausybini organizacij traukimas gali tur ti teigiam poveik , kita vertus, jis gali sukelti ir neigiamus padarinius. Taip pat pažym tina, kad politiniame kontekste nevyriausybin s organizacijos gali tur ti skirtingus politinius, socio -ekonominius bei kult rinius interesus, o tai savo ruožtu lemia skirtingus takos veiksnius demokratijai. Darbe pasitelkus demokratijos kokyb s indeks nustatyta, kad demokratijos pl tros tendencijos yra teigiamos, ta iau jos stokoja kokyb s d l maž jan io pilie i dalyvavimo ir motyvacijos.
Tyrime pilietin s visuomen s aktyvumui pagr sti pasitelkta A. Oberschalo kolektyvini veiksm teorija. J remiantis daroma prielaida, kad pilie i motyvacija auga antruoju ir tre iuoju laikotarpiais, o š augim skatina bendras tikslas – visuomen s socialin gerov . Tyrime analizuojant tre iojo sektoriaus profesionalum ir pl tr , pasitelkiant nevyriausybini organizacij tvarumo indeks , nustatyta, kad jo sudedamieji elementai n ra pakankamai išsam s, o tai l m po-elemen i išryšk jim . J takos diskurso analiz parod , kad tre iojo sektoriaus pažanga ne visose srityse yra s kminga, o pažangos kriterijai daro tak vienas kitam. Tyrimo metu, analizuojant bendr intervencij tarp priklausom ir nepriklausom kintam j , taikoma koreliacija, j taikant visiems kintamiesiems pristatyti 24 964 koreliacij atvejai, o nepriklausom ir priklausom kintam j santykyje analizuojami 1280 atvejai. J rezultatai leidžia daryti prielaid , kad priklausomi kintamieji visame Baltijos regione turi 69 bendrus nepriklausomus kintamuosius, Estijoje – 80, Latvijoje – 81, Lietuvoje – 75 kintamuosius. Nustatyti 34 bendri pirminiai takos veiksniai, darantys tiesiogin tak demokratijai, ir 36 antriniai takos veiksniai, kurie per tre iojo sektoriaus veikl daro netiesiogin tak demokratijos pl trai. Tyrimo metu nustatant kintam j takos realij buvo naudojama regresija, kurios rezultatai leidžia daryti prielaid , kad Estijoje nevyriausybin s organizacijos tiesiogiai daro tak demokratij 31 b du; Latvijoje – 15 b d ; Lietuvoje – 26 b dais; NVO netiesiogiai demokratijai tak daro Estijoje 28 b dais; Latvijoje – 22 b dais; Lietuvoje – 26 b dais. Tyrimas parod , kad toliau pateikti Estijoje 39 proc. tiesiogin s takos veiksniai n ra išvystyti: viešieji ryšiai, nevyriausybini organizacij tinkl k rimas, technologij integracija, bendradarbiavimas su tikslin mis grup mis, vairi paslaug teikimas, populiarumas, o 39 proc. yra išvystyti tik iš dalies: finansavimas, atstovavimas, bendradarbiavimas. Latvijoje matoma, kad atitinkamai 60 proc. takos veiksni , susijusi su atstovavimu, ryši palaikymu, naryste, paslaug vairumu, n ra išvystyti, 40 proc. takos veiksni , susijusi su vadybiniais geb jimais, bendradarbiavimu, naryste, teisiniu reglamentavimu, išvystyti tik iš dalies. Lietuvoje atitinkamai 61 proc. takos veiksni , susijusi su atstovavimu, bendradarbiavimu, strategine veikla, naryste, tinkl k rimu, n ra išvystyti ir 30 proc. takos veiksni : teisinis reguliavimas, finansavimas ir atstovavimas. Baltijos šali regione 55 proc. takos veiksni : naryst , informacijos centr steigimas, finansavimas, strateginiai veiksmai, vaizdis, technologij integravimas, tikslin s grup s n ra išvystyti, o 42 proc. takos veiksni , susijusi su teisiniu
reguliavimu, atstovavimu, finans valdymu, bendradarbiavimu, paslaug teikimu išvystyti tik iš dalies. 1 pav. Nevyriausybini organizacij takos demokratijai veiksni lygmuo Baltijos valstyb se ir regione Raudona spalva Geltona spalva Išvados 1. Socialini moksl disciplin tyrin tojai suformavo klaidingas prielaidas - taiko „vakarietiškus“ matavimo kriterijus, vertindami demokratij ir pilietin visuomen Baltijos šalyse. Vertinant Baltijos šalis pirmiausia tur jo b ti atsižvelgta politinius, ekonominius bei kult rinius veiksnius; antra, posovietini šali kaip vieneto traktuot ir vienod kriterij taikymas yra nevisapusiško tyrimo požymis; tre ia, socialini moksl demokratijos tyrimai dažniau apib dinami kaip diskriptyv s, o ne analitiniai – apib dina demokratij kaip t stin proces , ta iau pažymi, kad b tina nustatyti demokratijos išsivystymo identifikavimo etapus, kadangi prieš šal pavadinant demokratine, joje turi b ti identifikuojami tam tikri kriterijai. 2. Demokratijos ir pilietin s visuomen s tyrimuose atliekama kiekybin duomen analiz ir tiesioginis duomen traktavimas gali privesti prie klaiding išvad , tod l šiame kontekste kokybinio poži rio svarba yra išskirtin . 3. Remiantis atliktu tyrimu, prielaida, kad nevyriausybin s organizacijos stiprina demokratijos vystym s pasitvirtino iš dalies. Tyrimas patvirtino, kad šiame kontekste terminas stiprina keistinas daro tak arba veikia .
© 2010-2024 YouScribe