Study of the south-eastern Baltic Sea development applying geological modeling methods ; Pietrytinės Baltijos jūros raidos analizė taikant geologinio modeliavimo metodus
VILNIAUS UNIVERSITETAS GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS Jonas Šečkus PIETRYČIŲ BALTIJOS JŪROS RAIDOS ANALIZö TAIKANT GEOLOGINIO MODELIAVIMO METODUS Daktaro disertacijos santrauka Fiziniai mokslai, geologija (05 P) Vilnius, 2009 Disertacija rengta Geologijos ir geografijos institute 2003-2009 metais Disertacija ginama eksternu Konsultantai: Prof. habil. dr. Algimantas Grigelis (Lietuvos mokslų akademija, fiziniai mokslai, geologija – 05 P); prof. habil. dr. Jan Harff, (Baltijos jūrų tyrimų institutas Varnemiund÷je, fiziniai mokslai, geologija – 05 P); dr. Leonora Živil÷ Gelumbauskait÷ (Geologijos ir geografijos institutas, fiziniai mokslai, geologija – 05 P). Disertacija ginama Vilniaus universiteto Geologijos mokslo krypties taryboje: Pirmininkas: Habil. dr. Valentinas Baltrūnas (Geologijos ir geografijos institutas, fiziniai mokslai, geologija – 05 P) Nariai: Prof. habil. dr. Olegas Pustelnikovas (Klaip÷dos universitetas, fiziniai mokslai, geografija – 06 P) Prof. habil. dr. Meilut÷ Kabailien÷ (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, geologija – 05 P) Dr. Saulius Gulbinskas (Klaip÷dos universitetas, fiziniai mokslai, geologija – 05 P) Dr. Antanas Brazauskas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, geologija – 05 P) Oponentai: Prof. habil. dr. Egidijus Trimonis (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, geologija – 05 P, geografija 06 P) Dr.
VILNIAUS UNIVERSITETAS GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS Jonas ečkus PIETRYČIŲBALTIJOS JŪROS RAIDOS ANALIZöTAIKANT GEOLOGINIO MODELIAVIMO METODUS Daktaro disertacijos santrauka Fiziniai mokslai, geologija (05 P)Vilnius, 2009
Disertacija rengta Geologijos ir geografijos institute 2003-2009 metais Disertacija ginama eksternu Konsultantai: Prof. habil. dr. Algimantas Grigelis (Lietuvos mokslų fiziniai mokslai, akademija, geologija 05 P); prof. habil. dr. Jan Harff, (Baltijos jūrų tyrimų Varnemiund institutas÷je, fiziniai mokslai, geologija 05 P); dr. Leonora ivil÷Gelumbauskait÷(Geologijos ir geografijos institutas, fiziniai mokslai, geologija 05 P). Disertacija ginama Vilniaus universiteto Geologijos mokslo krypties taryboje: Pirmininkas: Habil. dr. Valentinas Baltrūnas (Geologijos ir geografijos institutas, fiziniai mokslai, geologija 05 P) Nariai: Prof. habil. dr. Olegas Pustelnikovas (Klaip÷dos universitetas, fiziniai mokslai, geografija 06 P) Prof. habil. dr. Meilut÷ Kabailien÷ universitetas, fiziniai mokslai, geologija (Vilniaus 05 P) Dr. Saulius Gulbinskas (Klaip÷dos universitetas, fiziniai mokslai, geologija 05P) Dr. Antanas Brazauskas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, geologija 05 P) Oponentai: Prof. habil. dr. Egidijus Trimonis (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, geologija 05 P, geografija 06 P) Dr. Albertas Bitinas (Lietuvos geologijos tarnyba, fiziniai mokslai, geologija 05 P) DisertacijabusginamavieameGeologijosmokslokryptiestarybospos÷dyje 2009 m. birelio 16 d., 15 val., Geologijos ir geografijosinstituto sal÷je. Adresas:T.evčenkos 13, LT 03223, Vilnius, Lietuva Tel.: +370 5 2104711. Faksas: 370 5 5104695 Disertacijos santrauka isiuntin÷ta 2009 m. gegu÷s 15 d. Disertaciją galima periūr÷ti Geologijos ir geografijos instituto ir Vilniaus universiteto bibliotekose.
2
I.ĮVADAS Baltijos jūra yra didiausias vidutinio druskingumo vandens baseinas pasaulyje. Ji prad÷jo formuotis prie 13000 meų atsitraukus paskutiniajam pleistoceno apledt ,÷jimui. Baltijos jūros raidos istorija pleistoceno-holoceno laikotarpyje geologiniu poiūriu yra jauna, tačiau sud÷tinga,įtakota keliųesminiųfaktorių: globaliųeustatiniųvandens lygio pokyčių faktorius), diferencijuot (eustatinisų tektoninių judesių, kuriems didelęįtakątur÷jo glacioizostazija (izostatinis faktorius), bei sedimentacinių procesų, kuriųproblematika yra plačiai diskutuojama iki ųi dienų. Tyrimų charakteristika. objektoiame darbe buvo analizuojama pietrytin÷ Baltijos jūros dalis (pagrindinai Lietuvos teritoriniai vandenys) bei jos pakrant÷. Trys didiausios up÷s (Nemunas, Dan÷ ventoji) pernea nuo ir÷sdas i sausumosį atvirą jūrą. Kurųi Marias nuo atviros jūros atskiria Kurių Nerija. Pietrytin÷s Baltijos jūros hidrometeorologinis reimas yra veikiamas procesų, vykstančiųatmosferoje bei vandens mas÷se, sąveikos. Pagrindin÷s hidrologin÷osngbaskotiisvors,ahartkresc÷s ir vandens lygis yra vandens masiųreakcijaįatmosferinius procesus vykstančius regione (Gailiuis et al. 2002). Geologiniu poiūriu tiriamasis rajonas priklauso Vakarų granulit Lietuvosų blokui, litosferos svoris yra 42-45.5 km (Motuza 2004), o kristalinis pamatas sudarytas i čarnokitųir granulitųmagminiųbei suprakrustaliniųuolienųslūgsančiųsiaurose zonose tarp jų (Motuza 2004). Vir kristalinio pamato sū paleozojaus ir mezozojausl gso nuos÷din÷s uolienos (klintys, dolomitai, argilitai), kurių storis siekia 2-2.5 km (Grigelis (red.) 1991; Monkevičius et al. 2007). Vakarųkryptimi nuo kranto inyksta mezozojaus storym÷ ir po kvartero nuogulomis slūgso virutiniojo devono uolienos. Prekvartero uolienų svarba ledyninei bei poledyninei sedimentacijai buvo inagrin paviriaus÷ta ankstesniuoseįvairių autorių (Grigelis 1995; Gelumbauskait darbuose÷ et al. 1995; liaupa et al. 1995a,b;Gelumbauskait÷1999; Monkevičius et al. 2007). Kvartero storym÷Baltijos jūroje buvo pragręta tik keliuose gręiniuose ir juose iskirtos trijų tipų (Bjerkeus et al. 1995). Kvartero nuos morenos÷dų storis siekia 15-45 m (Gelumbauskait÷ al. 1995). iuolaikin et÷s (poledynin÷s) nuos÷dos sudaro santykinai plonąsluoksnįir tik lokaliose vietov÷se virija 20 m (pakrant÷je bei KuriųMariose).