Factors of national identity formation in CIS area: Belarus and Ukraine case study ; Nacionalinės tapatybės formavimosi veiksniai NVS erdvėje: Baltarusijos ir Ukrainos atvejų analizė

Vakuzm

Sujets

• Belarus
• Factor
• Identity
• Political science
• Russia
• Ukraine

Informations

• Publié par: vilnius_university
• Publié le: 01 janvier 2009
• Nombre de lectures: 42
• Langue: Lithuanian
• Poids de l'ouvrage: 1 Mo

Extrait

VILNIAUS UNIVERSITETAS












Jovita Pranevičiūt÷





NACIONALINöS TAPATYBöS FORMAVIMOSI VEIKSNIAI NVS ERDVöJE:
BALTARUSIJOS IR UKRAINOS ATVEJŲ ANALIZö









Daktaro disertacija
Socialiniai mokslai, politikos mokslai (02 S)










Vilnius, 2009
1



Disertacija rengta 2004 – 2008 metais Vilniaus universitete


Mokslinis vadovas:

prof. habil. dr. Evaldas Nekrašas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai–
02 S)



2
TURINYS
ĮVADAS.................................................................................................................................................................. 5
Temos pagrindimas......................................................................................................................................... 5
Problemos ištirtumas. Kitų autorių darbų apžvalga....................................................................................... 7
Kai kurių sąvokų apibr÷žimai ......................................................................................................................... 9
Tyrimo objektas ............................................................................................................................................ 15
Darbo tikslas................................................................................................................................................. 15
Darbo uždaviniai .......................................................................................................................................... 15
Ginami teiginiai............................................................................................................................................ 16
Tyrimo metodai............................................................................................................................................. 17
Darbo naujumas ir reikšm÷ .......................................................................................................................... 18
Darbo struktūra ............................................................................................................................................ 19
1. TAPATYBöS VEIKSNIŲ TYRIMO MODELIS......................................................................................... 21
1.1. TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ PARADIGMOS IR TEORINöS PRIEIGOS: TAPATYBöS FORMAVIMOSI VEIKSNIŲ
ANALIZö.................................................................................................................................................................... 21
1.1.1. Realizmas: materialūs tapatyb÷s veiksniai ......................................................................................... 22
1.1.2. Neoliberalizmas: tarpusavio priklausomyb÷ kaip tapatybę formuojanti sąlyga................................. 25
1.1.3. Konstruktyvizmas: kintančių tapatybių apibr÷žimo kriterijai............................................................. 28
1.1.4. Nacionalizmo studijos: nematerialių ir materialių veiksnių analiz÷s platforma ................................ 34
1.2. TAUTINöS IDENTIFIKACIJOS IR VALSTYBINGUMO KONSTRAVIMO SANTYKIS NVS ERDVöJE: NACIONALINö
TAPATYBö................................................................................................................................................................. 37
1.2.1. Valstybingumo konstravimas postsovietin÷je erdv÷je......................................................................... 37
1.2.2. Tapatyb÷s formavimosi veiksniai........................................................................................................ 44
2. VIDINIAI NACIONALINöS TAPATYBöS FORMAVIMOSI VEIKSNIAI NVS ERDVöJE............... 51
2.1. BENDRA NVS VALSTYBIŲ TAPATYBöS FORMAVIMOSI VEIKSNIŲ APŽVALGA .............................................. 51
2.2. UKRAINOS IR BALTARUSIJOS NACIONALINöS TAPATYBöS FORMAVIMOSI YPATYBöS .................................. 60
2.2.1. Teisiniai tapatyb÷s formavimosi veiksniai 1988 – 1991 m. ................................................................ 60
2.2.2. Vidiniai kultūriniai ir politiniai nacionalin÷s tapatyb÷s formavimosi veiksniai ................................. 65
2.2.2.1. Kultūriniai tapatyb÷s veiksniai: istorija ir garbingos praeities mitai......................... 67
2.2.2.2. Kultūriniai veiksniai: kalba ........................................................................................... 76
2.2.2.3. Kultūriniai veiksniai: religija.......................................................................................... 86
2.2.2.4. Politiniai veiksniai: ideologija ir tautin÷ politika....................................................... 90
3. IŠORINIAI BALTARUSIJOS IR UKRAINOS TAPATYBöS FORMAVIMOSI VEIKSNIAI............ 101
3.1. IŠORINIAI BALTARUSIJOS IR UKRAINOS IDENTITETO FORMAVIMOSI VEIKSNIAI: RUSIJOS VAIDMUO ......... 101
3.1.1. Baltarusijos ir Ukrainos vieta Rusijos tapatyb÷s formavimosi procese............................................ 101
3.1.2. Priemon÷s tapatybei formuoti........................................................................................................... 113
3
3.2. RUSIJOS VAIDMUO TAPATYBöS FORMAVIMOSI PROCESE BALTARUSIJOJE IR UKRAINOJE .......................... 117
3.2.1. Ukrainos atvejis ................................................................................................................................ 119
3.2.1.1. Išoriniai kultūriniai veiksniai........................................................................................ 119
3.2.1.2. Išoriniai politiniais veiksniai ........................................................................................ 122
3.2.1.3. Išoriniai ekonominiai veiksniai .................................................................................. 131
3.2.2. Baltarusijos atvejis ........................................................................................................................... 133
3.2.2.1. Išoriniai ekonominiai veiksniai...................................................................................... 133
3.2.2.2. Išoriniai kultūriniai veiksniai........................................................................................ 138
3.2.2.3. Išoriniai politiniai veiksniai.......................................................................................... 142
IŠVADOS ........................................................................................................................................................... 146
LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................................. 150


4
ĮVADAS
Temos pagrindimas
XX a. pabaiga ir XXI a. pradžia yra paženklinta dviejų įvykių, kurie daugelio tarptautinių
santykių specialistų yra vertinami ne tik kaip pakeitę daugelio pasaulio šalių raidos kryptį, bet ir
kaip lūžio laikotarpis pačiai disciplinai: tai Šaltojo karo pabaiga bei rugs÷jo 11 d. teroristiniai
išpuoliai JAV. Sovietin÷s imperijos žlugimas reišk÷ dvipolio pasaulio pabaigą. Po šių įvykių
tarptautinių santykių raidos prognoz÷ tapo dar sud÷tingesn÷, atsirado naujų aiškinamųjų faktorių,
kurių jau nebegalima ignoruoti.
Sovietų Sąjungos žlugimas ir rugs÷jo 11 d. yra svarbūs įvykiai tuo, kad pabr÷ž÷ ne
materialių, bet id÷jinių, sunkiai apčiuopiamų ir išmatuojamų faktorių įtaką tarpvalstybiniams
santykiams. Viena vertus, po Sovietų Sąjungos žlugimo nusiritusi nacionalizmo banga
Balkanuose, Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje paskatino valstybių fragmentaciją į naujus
politinius darinius (Kosovo nepriklausomyb÷s paskelbimas tik 2008 m. rodo, kad šis procesas vis
dar nesibaigia). Kita vertus, JAV įsitraukimas į kovą prieš nevalstybinius tarptautinių santykių
veik÷jus, kurių neriboja nei valstybių sienos, nei geografiniai atstumai, dažniausiai save
apibr÷žiančius per tam tikrą tapatybę (religinę, etninę), atskleid÷, kad globalizacija ir valstybių
tarpusavio priklausomyb÷ didina jų nesaugumą ne tik viena kitos atžvilgiu, bet ir naujų
tarptautinių santykių veik÷jų atžvilgiu.
Abu šie įvykiai paskatino peržiūr÷ti identiteto, arba tapatyb÷s, klausimo reikšmę tiek
tarptautinių santykių teorijoje, tiek praktikoje. Bandymai paaiškinti, kod÷l žlugo Sovietų Sąjunga,
arba kod÷l teroristai įvykd÷ išpuolius prieš JAV, įtvirtino abejonę, kad, viena vertus, ar valstyb÷s,
kaip vientiso ir nedalomo tarptautinių santykių analiz÷s objekto, apibr÷žimas atitinka realybę.
Kita vertus, suabejota ir tarptautinių santykių veik÷jų motyvacija: ar iš tiesų tarptautinius veik÷jus
skatina veikti vien tik siekis padidinti galią, ar vis d÷lto toks veiksnys, kaip tam tikros tapatyb÷s
susiformavimas, gali paskatinti tarptautinius veik÷jus imtis tam konkrečių veiksmų. Ir pirma, ir
antra abejon÷s nepaneig÷ valstyb÷s k