Women beliefs towards breast cancer, breast self-examination and mammography in connection with participation in breast cancer screening ; Moterų dalyvavimo atrankinėje mamografinėje patikroje sąryšis su jų nuostatomis į krūties vėžį, krūtų savityrą ir mamografinį ištyrimą

Kotryna

Sujets

• Breast cancer
• Health Belief Model
• Public health

Informations

• Publié par: kaunas_university_of_medicine
• Publié le: 01 janvier 2008
• Nombre de lectures: 26
• Langue: Lithuanian
• Poids de l'ouvrage: 4 Mo

Extrait

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS



Aušra Želvien ė





MOTER Ų DALYVAVIMO ATRANKIN ĖJE
MAMOGRAFIN ĖJE PATIKROJE S ĄRYŠIS SU J Ų
NUOSTATOMIS Į KR ŪTIES V ĖŽ Į, KR ŪT Ų SAVITYR Ą IR
MAMOGRAFIN Į IŠTYRIM Ą

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, visuomen ės sveikata (10B)












Kaunas, 2007

Disertacija ginama eksternu.

Mokslinis konsultantas:
prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga (biomedicinos mokslai, visuomen ės sveikata – 10B)






























2TURINYS

Sutrumpinimai ir apibr ėžimai 4 psl.
1. Įvadas 5 psl.
2. Darbo tikslas ir uždaviniai 8 psl.
3. Darbo naujumas ir originalumas 9 psl.
4. Darbo praktin ė svarba 10 psl.
5. Literat ūros apžvalga:
5.1. Atrankin ė mamografin ė patikra: privalumai ir tr ūkumai 11 psl.
5.2. Nuostatos į nuo kr ūties v ėžio apsaugan či ą elgsen ą 14 psl.
5.3. Sveikatos įsitikinim ų modelis 20 psl.
5.4. Sveikatos įsitikinim ų modelio pritaikymas nuo kr ūties v ėžio apsaugan čiai
elgsenai tirti 22 psl.
6. Tiriamasis kontingentas 27 psl.
7. Tyrim ų metodika 30 psl.
8. Tyrim ų rezultatai 37 psl.
9. Rezultat ų aptarimas 82 psl.
10. Išvados 95 psl.
11. Rekomendacijos 96 psl.
12. Literat ūros s ąrašas 97 psl.
13. Spausdint ų darb ų s ąrašas 103 psl.
14. Priedai 104 psl.












3Sutrumpinimai ir apibr ėžimai
AMP – atrankin ė mamografin ė patikra
S ĮM - sveikatos įsitikinim ų modelis
ŠS - šans ų santykis
PI - pasikliautinis intervalas
M – vidurkis
SN – standartinis nuokrypis
r - koreliacijos koeficientas
JAUTR - jautrumas
RIMT - rimtumas
SAVNAUD - savityros nauda
SAVKLI ŪT - savityros kli ūtys
PASITIK - pasitik ėjimas
MOTYV - sveikatos motyvacija
MAMOGNAUD - mamografijos nauda
MAMOGKLI ŪT - mamografijos kli ūtys
Atrankin ė mamografin ė patikra - tai neturin či ų nusiskundim ų d ėl kr ūt ų moter ų
rentgenologinis kr ūt ų tyrimas, kurio tikslas atskirti sveikas moteris nuo galimai
sergan či ų. Galutinis patikros tikslas – ankstyva kr ūties v ėžio diagnostika.
Nuostata- tai įsitikinimas ir jausmas, kurie parengia tam tikru b ūdu reaguoti į
daiktus, įvykius ir žmones.
Sveikatos įsitikinim ų modelis - tai tikimybi ų teorija, teigianti, kad individo
elges į galima numatyti remiantis tam tikrais dalykais, kuriuos individas gali svarstyti
priimdamas sprendim ą apie elges į.
Suvoktas jautrumas - tai moters suvokiama asmenin ė susirgimo kr ūties v ėžiu
rizika.
Suvoktas rimtumas- sirgimo kr ūties v ėžiu pasekmi ų vertinimo laipsnis.
Suvokta nauda- dalyvavimo apsisaugan čioje nuo kr ūties v ėžio veikloje naudos
įsis ąmoninimo laipsnis.
Suvoktos kli ūtys - tai veiksniai, kliudantys žmogui įsitraukti į sveikat ą
skatinant į elges į.
Pasitik ėjimas- individo tik ėjimas savo galimyb ėmis teisingai ir s ėkmingai
atlikti veiksmus, padedan čius pasiekti teigiamas pasekmes.
Sveikatos motyvacija yra individo nuostata į sveikat ą ir dom ėjimosi ja mastas.
41. ĮVADAS
Kr ūties v ėžys yra dažniausia moter ų piktybin ė liga ir dažniausia vyresni ų nei
50 met ų moter ų mirties priežastis. Kasmet pasaulyje kr ūties v ėžiu suserga 570 000
moter ų: Europos S ąjungos šalyse (iki pl ėtros) – 157 000, JAV – virš 180 000. Kasmet
JAV nuo kr ūties v ėžio miršta 44 000 moter ų (15,51,56).
Kr ūties v ėžio priežastin ė profilaktika nežinoma, bet šios ligos prognoz ę gali
pagerinti ankstyva diagnoz ė iki išplintant ligai kraujo ar limfos keliu. Vienintelis
patikimas b ūdas anksti nustatyti kr ūties v ėž į yra mamografija – rentgenologinis kr ūt ų
tyrimas. Specialiu rentgeno aparatu kr ūtims tirti (mamografu) galima nustatyti 2-3
mm dydžio kr ūties pakitimus. Tuo tarpu ap čiuopti sukiet ėjim ą kr ūtyje pavyksta nuo
10 mm (15,56).
Atrankin ės mamografin ės patikros programos efektyvumas mažinant
mirtingum ą nuo kr ūties v ėžio priklauso nuo jautriausio šiai ligai amžiaus moter ų
dalyvavimo masto. Šalyse, kuriose pavyksta užtikrinti masin į 40-70 met ų amžiaus
moter ų dalyvavim ą atrankin ės mamografin ės patikros programose, mirtingumas nuo
kr ūties v ėžio sumaž ėja net iki 30 procent ų (51,56).
Lietuvoje sergamumas kr ūties v ėžiu nuolat did ėja, mirtingumas išlieka
pastovus (1 pav.).
80 Sergamumas/100 000
gyventoj ų72,671,47170 67,8 66,1 64,963,2
60 Mirtingumas/100 00058,958,4 58,4
gyventoj ų51,4 51,8 50,850
44,1
40
33,533 31,930 29,5 29,929,2 28,8 28,728,2 28,227,9 26,825,924,9
20
10
0
1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

1 pav. Lietuvos moter ų sergamumas ir mirtingumas nuo kr ūties v ėžio (Lietuvos v ėžio
registro duomenys)

Tai iš dalies lemia moter ų nesilankymas atrankin ės mamografin ės patikros
programose bei nepakankama apsaugojanti nuo kr ūties v ėžio elgsena (56). Nors nuo
2003 met ų Lietuvoje prad ėtos vykdyti atrankin ę mamografin ę patikr ą bei kr ūt ų
5savityr ą reklamuojan čios akcijos, ta čiau vien j ų poveikis n ėra efektyvus. Vienintel ė
m ūs ų šalyje apsaugan či ą nuo kr ūties v ėžio elgsen ą propaguojanti programa “Nedelsk”
ženkiai nepagerina nauj ų kr ūties v ėžio atvej ų suradimo statistikos (2 pav.).
140
120
100
80
200260
2003
40
20
0
12345678910112
M ėnuo
2 pav. Naujai nustatyt ų kr ūties v ėžio atvej ų skai čius per m ėnes į 2002 ir 2003 metais.
Lietuvos v ėžio registro duomenys, 2004 m.
Didel ę reikšm ę dalyvavimui atrankin ės mamografin ės patikros programose
turi moter ų nuostatos į jas bei į kr ūties v ėž į. Ištyrus moter ų nuostatas į atrankin ę
mamografin ę patikr ą, galima mažinti kli ūtis tirtis mamografiškai bei pabr ėžti
moterims reikšming ą mamografijos naud ą (25). Rengiant dalyvavim ą skatinan čias
programas šie veiksniai turi didel ę reikšm ę. Pasaulyje nuostat ų į atrankin ę
mamografin ę patikr ą tyrimai daromi jau daugel į met ų. Atsižvelgiant į j ų rezultatus
tobulinamos sveikat ą apsaugan čios programos. Lietuvoje atrankin ės mamografin ės
patikros moksliniai tyrimai atliekami tik medicinos srityje. Psichologiniai aspektai
nėra tiriami, nors tokio pob ūdžio tyrimai tikriausiai pad ėt ų gerinti lankym ąsi
atrankin ės mamografin ės patikros programose ir tuo mažinti mirtingum ą nuo kr ūties
vėžio.
Ekonomiškai išsivys čiusi ų pasaulio šali ų sveikatos apsauga kr ūties v ėžio
problem ą laiko prioritetine. Jos sprendimui skiriama daug pastang ų bei l ėš ų,
atliekama daug mokslini ų tyrim ų. Didelis vaidmuo, gerinant šalies kr ūties v ėžio
gydymo rezultatus, tenka pa čioms moterims. Nor ėdamos išvengti sunkios ligos bei jos
lydim ų pasekmi ų, jos tur ėt ų reguliariai tirtis savo kr ūtis pa čios, dalyvauti atrankin ės
mamografin ės patikros programose. Šios paprastos veiklos reguliarus atlikimas labai
pagerina šalies kr ūties v ėžio prevencijos situacij ą bei gali išgelb ėti nemažai gyvybi ų.
Lietuvoje masin ė atrankin ės mamografin ės patikros programa žengia tik
pirmuosius žingsnius. Pirmieji atrankiniai mamografiniai tyrimai d ėl kr ūties v ėžio
6
Atvej ų skai čiusLietuvoje buvo prad ėti 1999 metais Kauno medicinos universiteto klinikose kaip
lokali programa, finansuojama Kauno miesto savivaldyb ės. Buvo tiriamos Kauno
miesto gyventojos, atvykstan čios tyrimui pa čios bei su šeimos gydytoj ų ar ginekolog ų
siuntimu. Grup ė moter ų buvo kviesta asmeniniais pakvietimais paštu. 2005 met ų
spalio m ėnes į LR Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugs ėjo 23 d. įsakymu Nr. V-
729 (Žin.,2